Smalsumas yra vienas pagrindinių veiksnių, skatinančių mus nagrinėti, atrasti, tyrinėti bei mokytis. Dažnai nesusimąstome, kad būtent smalsumas padeda praplėsti žinias ir supratimą bei patobulinti turimus įgūdžius. O nusistovėjusios išankstinės nuostatos, kai smalsumas tapatinamas su įkyrumu, kišimusi ne į savo reikalus ir pan., netgi slopina norą būti smalsiems.
Bet palikime stereotipus ir pabandykite pažvelgti į smalsumą iš kitos pusės. Tad ką apie smalsumą sako mokslininkai ir kodėl jis toks svarbus mokantis?
2014 m. Kalifornijos universiteto tyrimu buvo siekiama sužinoti, kas nutinka smegenyse, kai žmonės jaučiasi smalsūs ir kokią įtaką tai turi jų mokymuisi. Tyrimo dalyvių buvo prašoma įvertinti, kaip smalsu jiems yra sužinoti atsakymus į daugiau nei šimtą klausimų bei stebima, kas nutinka jų smegenyse, kai jaučiamas smalsumas. Laukiant atsakymų, ekrane tyrimo dalyviams buvo rodomi visiškai su klausimais nesusiję vaizdai. Po to dalyviams buvo pateiktas vaizdų atminties testas, o galiausiai pateikti atsakymai į minėtus daugiau nei šimtą klausimų.
Kaip ir buvo tikėtasi, tyrimo dalyviai geriau mokėsi tada, kai jiems buvo smalsu. Įdomu tai, kad smalsumas paruošia smegenis mokymuisi. Paveikti smalsumo tyrimo dalyviai ne tik geriau mokėsi jiems įdomios informacijos, bet ir prisiminė visiškai nesusijusią informaciją, kuri jiems buvo pateikta. Taip pat mokslininkai nustatė, kad smalsumas skatino tyrimo dalyvius užpildyti turimų žinių spragas. Tyrimo metu nustatyta, kad smalsumas paskatino padidėjusį aktyvumą hipokampo srityje – tai yra smegenų sritis, kurianti prisiminimus ir taip pat susijusi su atlygiu ir malonumu bei dopamino (dar vadinamo laimės hormonu) išsiskyrimą.
Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad smalsumo būsenoje gauta informacija yra geriau įsimenama.
Taigi, smalsumas tikrai gali padaryti mokymąsi efektyvesniu ir malonesniu. Tačiau, kaip tai panaudoti praktikoje?
· Sukurkite patrauklų siužetą, kuris mokantis vis labiau ir labiau atsiskleidžia ir įtraukia. Pavyzdžiui, mokymas TV serialo, TV laidos principu.
· Naudokite tiriamąjį formatą, kuris leistu besimokančiajam pačiam ieškoti atsakymų. Pavyzdžiui, pritaikyti išmoktą medžiagą sprendžiant užduotis, testus.
· Leiskite besimokantiesiems užduoti klausimus ekspertams. Sukurkite aplinką, kurioje būtų saugu paklausti. Pavyzdžiui, tai gali būti forumas mokymų valdymo platformoje, su galimybe užduoti klausimą incognito.
· Papildykite mokymą žaidimais. Žaidimai natūraliai kelia susidomėjimą ir daro mokymą aktyvų. Juk visiems patinka šiek tiek linksmybių. Pavyzdžiui, elektroninių mokymų pabaigoje besimokančiųjų gali laukti užduotis realiame pasaulyje ir tik ją atlikus galima sėkmingai užbaigti mokymą.
· Pasinaudokite staigmenos efektu. Netikėtumas sukelia jaudulį, o tuo pačiu besimokantiesiems pasidaro smalsu – kas bus toliau. Tai gali būti pasikeitusi dinamika lektoriaus paskaitoje, kai nuo pasyvaus klausymo pereinama prie darbo grupėse ar individualių užduočių atlikimo, arba pasikeitęs elektroninio mokymo stilius, kai skaitomą medžiagą pakeičia vaizdo įrašas.
· Suteikite besimokantiesiems galimybę užpildyti žinių spragas. Tai galite padaryti testo pagalba. Testo, kurio rezultatai pateikiami ne tik su teisingais atsakymais, bet ir su paaiškinimais, kodėl būtent vienas ar kitas atsakymas yra teisingas, leis besimokantiesiems pasikartoti, įtvirtinti ir be abejonės užpildyti žinių spragas, jei į vieną ar kitą klausimą buvo atsakyta neteisingai.
Akivaizdu, kad priešingai nei įprasto mokymosi praktika, smalsumas skatina gilesnį supratimą, motyvuoja besimokantįjį kritiškai mąstyti ir domėtis mokomąja medžiaga ieškant atsakymų. Padėkite besimokantiesiems išlikti smalsiems. Juk net Albertas Einšteinas neturėjo jokių ypatingų talentų. Jis tiesiog buvo labai smalsus.